degti

dègti, dẽga (deñga), dẽgė 1. intr. SD239, R būti ugnies veikiamam, nykti ugnyje, liepsnoti: Samaninės durpos gerai dẽga, tik nekaitrios Gs. Tie tavo medžiai tik smilksta, o nèdega Vvr. Pamiškėj laužas dẽga Ėr. Žiūrėk, kažkas dẽga (gaisras)! Jnšk. Kaimynas dẽga, o ant mūs trobų plėnis neša, ar neuždegs? Plv. Degamà ugnis sunku ažgesyt Ds. Regėjo krūmą, ugnyje degantį BB2Moz3,2. Nèdenga pečius Arm. Šitas stogas nedegamas (nebijo ugnies) J.Jabl. | prk.: Degte dega ant tų vaikų drabužiai (greitai sudėvimi) Dgl. ^ Vienas galas dega, kitas rūksta An. Vagies kepurė dega (kaltą pažinsi iš jo elgesio) Sim. Vaikis kaip medis šlapias nedegąs, t. y. vienur metas, kitur, niekur negerai J. Gyvena kap žalias nedegąs, už tai nieko nė neturi Gs. Kad ir bala dègtų (nieko nepaisydamas), eina ir jau Gs. | refl.: Ugnis iškilo, ir pradėjo dègtis trobelė BM325. 2. intr. duoti šviesą, šviesti, žibėti: Žvakė (lempa) dẽga Ėr. Dabar miestely visur elektra dẽga Jnšk. Mechaniniame ceche degė blausi švieselė . Lempa gerai deñga Mrc. | Joninių naktį pinigai dẽga Dkš.skleisti karštį: Įkaitęs baltas smėlis degė po mano kojomis . 3. tr. kurti ugnį, žiebti: Dega ugnį už ežerų J.Jabl. Jau tamsu, reikia degt žiburys Kp. Dek, mamuže, šimtą likčių KlvD17. Verčiau pypkes dekim Žem. Po degamu stiklu deimantas pavirst ing dūmą, vadinamą anglimi IM1862,45. ^ Taisos kai žylė jūrą degti Sim. | refl. tr.: Dèkitos lempą, nesmagu tamsoj sėdėt Skr. Atsimerkiu ir vėl užsimerkiu, matau, kaip tėtis degasi pypkę A.Vencl. 4. intr. rūkyti: Aš rytą atsikeliu, tai valgyt nenoriu, ka tik dègt Ar. 5. intr. švytėti, žėrėti, blizgėti, spindėti: Jau dega žaromis saulėleidžio kraštai V.Myk-Put. Turbūt šąla, kad teip dega žarijos Ėr. Visas dangus degė auksu . Raudona šviesa degė (buvo apšviestos) aukštos grakščios pušys . Veide degė jaunystės ugnis Ašb. Švarink batus, kad degtų (labai blizgėtų) Btrm. Mano sijonas degantèsnis (skaistesnis) už tavąjį Šts. | prk.: Tamsios jo akys degė begaline panieka Danui . Tarė džiaugsmu degdamas Martynas J.Avyž.
dẽgančiai adv.: Naktys ateina rūbuos baltuose, degančiai žiba deimantai juose B.Sruog.
6. intr. šauti: Nèdegė šautuvas, aš ir pabėgau Gršl. Šoviau, ir nèdegė (neiššoviau) Nm. 7. intr. būti karštam: Padavė dẽgančios arbatos, tai ir liežuvį apšutinau Dkšt. Degą̃s pienas Lz. Košė degantì Ad. Man labai degą̃ Arm. Regi, ore degantì, o jai šalta Lz. ^ Kam kavoliu replės, kad nebūt degą Arm. Nekišk nagų, kur degą̃ (dial. degū) Grv, Tvr. Sena meilė yr deganti Dr. 8. tr. [i]deginimu stiprinti, kietinti: Puodus ir puodynes padirbę dẽga Kp. Atminkit sau puodžius ir tuos, kurie plytas ar kalkius dega S.Dauk. Dẽgtos plytos Pc. Pečius buvo iš nedegtų plytų Grž. 9. tr. deginimu gaminti, gauti: Dervą, arba smalą, ir degutą degė S.Dauk. Jie vopną (kalkes) dẽga ir parduoda Rdm. Vanduo iž žolių degtas SD401. Mes būtinai atstosime nuog degtų gėralų brš. Seniau gavėnioj vis degtienę degė (karštame pečiuje gamino tokį ruginių miltų valgį) Ds. 10. tr. labai šildyti, kaitinti (apie saulę): Kap saulė dẽga, tai negerai [dviračiu važinėti] Nmč. 11. intr. kaisti nuo saulės, džiūti: Ko dẽgam saulėj – stokim po tuo medžiu Jnšk. Nėr ir nėr lietaus, visas vasarojus baigia dègt Kp. Kap jos (bulvės) augs, kad jos dẽga (labai sausa) Brt. Tokia kaitra, žolė dẽga Ėr. Baisi kaitra – dega visi daržai šalin Vvr. 12. intr., tr. tamsėti nuo saulės: Aš nèdengu saule Rdm. Ji (ją) labai greit dẽga – tuoj ruda Pn.intr. tamsinti, rudinti, deginti (apie saulę): Saulė dẽga pavasarį Ėr. Saulė da šildo, bet nebèdega Kp. 13. intr. Btg, kaistant gesti, pūti: Suvežėm apydrėgnius dobilus, dabar pradėjo dègt Užp. Sako, kad grūdai sandėliuos dẽga Trgn. Mėšlas, už vis nesutręšęs, dar degąs ir nesupuvęs, didžiai tankiai vodija jaunims medžiams S.Dauk. 14. intr. svilti, skrusti: Pamaišyk bulbes, jos dabar dẽga, garuo[ja] Erž. 15. tr. tvilkyti, plikinti: Degti pelus kiaulėms Šts. ^ Kam kalvis degs nagus, kad turi reples LTR(Srj). 16. intr. būti ėdamam kartumo: Perkandau pipirį – net burna dẽga Rdm. Nėką bedega [naminė], jau nuvėso Šts. 17. tr., intr. dilginti: Dabok, kad notrynos nedègtum teve Prk. Ta dideliai deganti notryna Klp. Notrynos baltosios nedega Dov. 18. intr. kaisti nuo darbo, bėgimo, spaudimo, trynimo, šalčio, skausmo: Kai šalta, padaužai, ir rankos dẽga Jnšk. Čebatuose kojos dẽga, negaliu būt Rm. Bežingsniuojant sumintu kelio pakraščiu, Martynui pradeda degti padai I.Simon. Veidai dẽga nuo šalčio Lp. Kaip atsitekėjo rankos, ka pradėjo degti Vvr.
degtinaĩ adv.: Daba gela degtinaĩ [koja] Rmč. Skaudulys ne gela, bet degtinai dega Šts.
19. intr. SD63 turėti aukštą temperatūrą, karščiuoti dėl ligos: Ligonis visas dega lyg ugny Jnš. Voliojas lovo[je], karščiu dẽga Pc. Karščiu dẽgė tris dienas, kol pagijo Šts. 20. intr. Jd prk. kaisti, rausti iš gėdos, pykčio, jaudinimosi: Dẽga raudonuo[ja] iš gėdos Šts. Iš piktumo, rodos, visas dẽga Gs. Kas pasipiktina, o aš nedegu? Bt2PvK11,29. 21. intr. prk. žydėti: Daržely degė jurginų žiedai T.Tilv. Pasodinti prieš saulę agurkai anksčiau dẽga Lp. Šiuosmet bus obuolių, labai sodai dẽgė Tvr. 22. intr. Krtn prk. nerimti, nestygti vietoje: Vaikas nepabus namie – tik dẽga dẽga lėkt kur į sodžių Ėr. Aš tiesiog degù tą naują kaldrą pirkti Ss. Aš degu šituo darbu (negaliu atsitraukti) An. Šis amžinai degantis, niekad nenuilstantis žmogus sugebėjo tuojau visus išjudinti . 23. intr. ieškoti (apie gyvulius), geisti: Kumelė dẽga, reiks rytoj vest pas kumelį . Merga lindo an bernus kai degdamà Ml. | refl. Ml. 24. intr. jungtis su deguonimi, oksiduotis: Visi metalai dega, t. y. jungiasi su deguonimi ir virsta deginiais . 25. intr. prk. būti skubiai atliktinam, aktualiam: O čia dega laukų darbai . Nedega čia tavo tas darbas, rasi rytoj Ktk. Ar toks degąs darbas? KlvrŽ. Suspėsiu – negi dega A.Vien. Ūmai degamas dalykas (skubus reikalas) . Naujasis mūsų skaitytojas pirmiausia reikalauja iš rašytojo atsakymo į degamuosius klausimus A.Vencl.
dẽgančiai adv.: Juk to lytaus degančiai reikėjo Yl.
26. intr. prk. būti brangiam: Dabar tik pigūs grūdai, o an pavasarį tai, dabok, dègs Trgn. 27. intr. prk. vykti, sektis: Kiškis per kelią perbėgo – nedègs (priet.) Bd. ^ Ne, kad jau nèdega, tai ir nė nesvyla (visai nesiseka) Skr. 28. tr., intr. smarkiai ką daryti (bėgti, mušti, mesti, virsti ir kt.): Kad degsiu, tai tuoj būsiu namieje Br. Gavęs botagą, kad dẽga šuva per lauką Rm. Kad dẽgė (įbėgo) an gryčią Krkn. Kaip dẽgė išilgai nugaros, tuoj arklys atsistojo Ėr. Aš tau kad dègsiu vieną į ausį, tai žinosi Gs. Kad dègs kokią bombą kur, bus po juokais Gs. Kad degiaũ ant šono, net žemė žnektelėjo Skr.
◊ ar balà dẽga sakoma norint sulaikyti: Paspėsit – a bala dega? Vlkv. akìs dègti jausti gėdą: Man už jo tik akìs dèk Rdm. Aš ažu tavę akių̃ nedegsiù Trgn.
ãkys dẽga
1. gėda: Akys dega, bet širdis džiaugiasi Tsk.
2. labai norisi (ko): Kai pamato vaikas kokią cackutę, rodos, net akùtės dẽga Gs.
balà nèdega neskubu: Nuvažiuosim – bàla nèdega Brt.
dantų̃ nedègti mažai turėti (maisto atsargų): Dantų nedegsim šįmet dėl bulvių, maž tebūs Šts.
dárbas dẽga (kieno) rañkose Kv labai greit dirbama: Dukters rankose darbas degte dega Sdk.
mariàs dègti labai girtis: Girtas žėdnas mariàs dẽga Dbk.
nagaĩ dẽga labai norisi (ką veikti): Nagaĩ dẽga, norias mušties Šts.
pãdai dẽga (kieno) nekantru, neramu (skubant): Aš stoviu, jau mano pãdai dẽga – turiu eit namo Jrb.
širdìs (šìrdys) dẽga pyksta: Mano širdis yr deganti – ar ans mane, ar aš aną užmušiu Dr. Er nedegė mūsų širdys mūsuje BPI404.
žẽmė dẽga po kójomis (kójų) labai nesaugu, pavojinga: Vienoj vietoj dabar nepabūva, žemė dega po kojų! . Žemė po imperializmo kojomis ima degti (sov.) .
\ degti; apdegti; atidegti; įdegti; išdegti; paišdegti; nudegti; padegti; perdegti; pradegti; pridegti; razsidegti; sudegti; uždegti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • degti — dègti vksm. Nãmas dẽga …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • degtindaris — degti̇̀ndaris, degti̇̀ndarė dkt. Kaimiẽčiai skùndžasi dėl nebaudžiamų degti̇̀ndarių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • degtindarė — degti̇̀ndaris, degti̇̀ndarė dkt. Kaimiẽčiai skùndžasi dėl nebaudžiamų degti̇̀ndarių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • degtinė — degti̇̀nė dkt. Nami̇̀nė degti̇̀nė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • degtindegis — degtìndegis, ė (neol.) adj. (1) degtinės degamas: Degtìndegis katilas BŽ193 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • degtinis — degtìnis, ė adj. (2) gautas deginant, kaitinant: Pats esu matęs išartas dides degtinès plytas Jrk109. Visiškai nebegertų degtinių gėrimų rš. Degtìniai tirščiai BŽ77. Arielka degtinė (vinum crematum) SD1 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • degtindaris — degtìndaris, ė smob. (1) BŽ53, Rd, degtindarỹs (3b); rš kas daro naminę degtinę: Degtindariai daro didžiausią žalą mūsų tautai sp. Baudžia degtindarius ir naminės degtinės vartotojus rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • degtinlakis — degtìnlakis, ė smob. (1) Šts menk. mėgėjas gerti degtinę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • degtinpinigiai — degtìnpinigiai sm. pl. (1) priedas darbininkams prie suderėto atlyginimo už kokį patarnavimą: Osetinai apstojo mane ir reikalavo degtinpinigių rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • degtinė — degtìnė sf. (2) [K]; SD31, M.Valanč svaiginantis gėrimas iš spirito su vandeniu: ^ Kas degtinę laka, tą ir vargas plaka LTR. Degtinei į trobą einant, protas išeina laukan TŽV622 …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.